2015 spalio 24

darbo aplinkoje, kurioje galima profesinė rizika

ASMENŲ, DIRBANČIŲ DARBO APLINKOJE, KURIOJE GALIMA PROFESINĖ RIZIKA (KENKSMINGŲ VEIKSNIŲ POVEIKIS IR (AR) PAVOJINGAS DARBAS), PRIVALOMO SVEIKATOS TIKRINIMO TVARKOS APRAŠAS

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Asmenys, norintys įsidarbinti (toliau – įsidarbinantieji) ar dirbantys (toliau – darbuotojai) darbo aplinkoje, kurioje galima profesinė rizika (traumos ar kitokio darbuotojo sveikatos pakenkimo tikimybė dėl kenksmingo ir (ar) pavojingo darbo aplinkos veiksnių poveikio), privalo tikrintis sveikatą prieš įsidarbindami, o dirbdami – tikrintis periodiškai.

2. Asmenų, dirbančių darbo aplinkoje, kurioje galima profesinė rizika (kenksmingų veiksnių poveikis ir (ar) pavojingas darbas), privalomo sveikatos tikrinimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nustato įsidarbinančiųjų ir darbuotojų, kurie siekia dirbti ar dirba darbus, įrašytus į Pavojingų darbų sąrašą, patvirtintą 2002 m. rugsėjo 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1386 „Dėl Pavojingų darbų sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 87-3751), arba darbo aplinkoje, kurioje įvertinus riziką, atsižvelgiant į Profesinės rizikos vertinimo nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. A1-159/V-612 „Dėl Profesinės rizikos nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 100-4504), nustatyti rizikos veiksniai, išankstinio (prieš pradedant darbą ar veiklą), periodinio (darbo metu ar kai veikla yra tęsiama) bei neeilinio (nesilaikant nustatyto periodiškumo) privalomo profilaktinio sveikatos tikrinimo tikslą, vietą, tvarką: periodiškumą, sveikatos tikrintojus, privalomus tyrimus, kontraindikacijas, dokumentų įforminimą ir kontrolę.

3. Darbuotojų, kurie dirba darbo aplinkoje, kurioje galima profesinė rizika, sveikata priimant į darbą, dirbant ir pakeitus darbą ar darbovietę, tikrinama periodiškai, vadovaujantis šiuo Aprašu bei Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatymu (Žin., 1999, Nr. 11-239), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 7 d. nutarimu Nr. 544 „Dėl darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis, sąrašo ir šių darbuotojų sveikatos tikrinimosi tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 41-1294; 2002, Nr. 73-3127) ir kitų darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis.

4. Aprašu nustatyta tvarka priklauso nuo konkretaus pavojingo darbo ir (ar) kenksmingo veiksnio. Vadovaujamasi Aprašo 1 lentelės „Darbai, įrašyti į pavojingų darbų sąrašą, kuriuos dirbant ir (ar) priimant į darbą privaloma tikrintis sveikatą. Tikrinimų periodiškumas ir mastas. Papildomos kontraindikacijos“ ir (ar) 2 lentelės „Privalomų sveikatos tikrinimų tvarka priimant į darbą ir (ar) dirbant kenksmingų rizikos veiksnių poveikyje (kai kuriais atvejais – pakeitus darbą ar darbovietę)“ nuostatomis.

5. Privalomo profilaktinio sveikatos tikrinimo tikslas:

5.1. apsaugoti įsidarbinančių asmenų ir darbuotojų sveikatą nuo galimo profesinės rizikos veiksnių poveikio, siekiant išvengti traumų ar kitokio darbuotojo sveikatos pakenkimo;

5.2. įvertinti, ar efektyvios taikytos profesinės rizikos šalinimo ir mažinimo priemonės;

5.3. įvertinti, ar įsidarbinantys asmenys ir darbuotojai gali dirbti konkretų darbą konkrečiomis galimos profesinės rizikos sąlygomis;

5.4. siekti išvengti ar kuo anksčiau diagnozuoti profesines ligas.

6. Pagrindinės Apraše vartojamos sąvokos atitinka darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančiuose Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose apibrėžtas sąvokas.

 

II. PRIVALOMO SVEIKATOS TIKRINIMO TVARKA

 

7. Darbdaviui atstovaujantis ar jo įgaliotas asmuo, siųsdamas įsidarbinantį ar dirbantį asmenį tikrintis sveikatą, privalo išduoti ir pagal kompetenciją užpildyti Privalomo sveikatos patikrinimo medicininės pažymos formą (toliau – F Nr. 047/a) (įsidarbinančiam) arba Asmens medicininę knygelę (sveikatos pasą) (toliau – F Nr. 048/a) (dirbančiajam), patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 515 „Dėl sveikatos priežiūros įstaigų veiklos apskaitos ir atskaitomybės tvarkos“ (Žin., 1999, Nr. 103-2972) (toliau – įsakymas Nr. 515), nurodant:

7.1. vardą, pavardę, darbo stažą pagal profesiją metais;

7.2. kenksmingus darbo aplinkos veiksnius ir jų dydžius konkrečioje darbo vietoje;

7.3. pavojingus darbus konkrečioje darbo vietoje;

7.4. metines efektinės apšvitos dozes bei apšvitos dozes, gautas darbuotojų, dirbančių su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, dirbant ypatingomis sąlygomis, vadovaujantis Lietuvos higienos norma HN 73:2001 „Pagrindinės radiacinės saugos normos“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 663 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 73:2001 „Pagrindinės radiacinės saugos normos“ patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 11-388);

7.5. F Nr. 048/a turi būti su asmens nuotrauka ir patvirtinta darbovietės antspaudu bei darbdaviui atstovaujančio ar jo įgalioto asmens parašu.

8. Privalomai profilaktiškai darbuotojų sveikata tikrinama asmens sveikatos priežiūros įstaigoje (toliau – ASPĮ), turinčioje licenciją asmens sveikatos priežiūros veiklai.

9. Prieš privalomą profilaktinį asmens sveikatos tikrinimą, pacientas ASPĮ turi pateikti:

9.1. asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą;

9.2. darbdaviui atstovaujančio ar jo įgalioto asmens pagal Aprašo 7 punkto nurodymus užpildytą F Nr. 047/a arba F Nr. 048/a, kuriose nurodytus profesinės rizikos veiksnius šeimos medicinos paslaugas teikiantis arba darbo medicinos gydytojas įrašo į paciento Asmens sveikatos istoriją (toliau – F Nr. 025/a) ir patvirtina savo parašu ir asmeniniu spaudu;

9.3. jei reikia, kitos profesinės kvalifikacijos gydytojo užpildytą Medicinos dokumentų išrašą pagal F 025/a, F 003/a (toliau – F Nr. 027/a), patvirtintą įsakymu Nr. 515;

9.4. ASPĮ, kurią asmuo yra pasirinkęs teisės aktų nustatyta tvarka, šeimos medicinos paslaugas teikiančio gydytojo užpildytą F Nr. 027/a (jei asmuo tikrinasi kitoje ASPĮ, nei yra prisirašęs).

10. Privalomus profilaktinius sveikatos tikrinimus atlieka šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai, kurie yra išklausę ne mažiau kaip 40 (keturiasdešimt) valandų darbo medicinos kursą (atnaujinant žinias ne rečiau kaip kas penkeri metai), kurio programa suderinta su Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, arba darbo medicinos gydytojas, privalomai arba prireikus konsultuodamiesi su šiame priede nurodytų kitų profesinių kvalifikacijų gydytojais ir skirdami privalomus arba kitus tyrimus – esant indikacijų:

10.1. F Nr. 027/a užpildoma ir išduodama tuo atveju, jei pacientas vyksta tikrintis sveikatos būklę į kitą ASPĮ (kurioje jis neprisirašęs) arba kai jis siunčiamas tikrintis pas kitų reikiamų profesinių kvalifikacijų gydytojus bei atsakant siuntusiam konsultuoti gydytojui;

10.2. F Nr. 027/a pildydamas gydytojas psichiatras nurodo, kad nėra įregistruota asmeniui teiktų sveikatos priežiūros paslaugų arba – nurodomos suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Pacientų psichikos sveikatą tikrina ASPĮ, prie kurios jie prisirašę, aptarnaujančio psichikos sveikatos centro gydytojas psichiatras, kuris tikrinimo rezultatus įrašo į F Nr. 025/a ir į ASPĮ antspaudu patvirtintą F Nr. 027/a, pasirašo ir patvirtina savo asmeniniu spaudu;

10.3. tikrinantis sveikatą bet kurios profesinės kvalifikacijos ir šeimos medicinos paslaugas teikiantis arba darbo medicinos gydytojas gali kreiptis informacijos apie paciento sveikatos būklę į kitą ASPĮ, o pastarosios tokią informaciją privalo teikti galiojančių teisės aktų nustatyta tvarka;

10.4. šeimos medicinos paslaugas teikiantis arba darbo medicinos gydytojas, įvertinęs tyrimų rezultatus, konsultavusių kitų profesinių kvalifikacijų gydytojų išvadas bei kontraindikacijas, nurodytas šio Aprašo III skyriuje ir 1, 2 lentelėse, daro išvadą apie asmens profesinį tinkamumą.

11. Sveikatos tikrinimo ir tyrimų duomenis bei išvadą dėl profesinio tinkamumo kiekvienas tikrinantis sveikatą gydytojas įrašo į F Nr. 025/a.

12. Išvadą dėl darbuotojo profesinio tinkamumo: „dirbti gali“ „dirbti gali, bet ribotai“ (nurodant kaip), „dirbti negali“ įsidarbinančiam – į F Nr. 047/a, dirbančiajam – į F Nr. 048/a įrašo 10.4. punkte nurodytas gydytojas.

13. Tikrinamiesiems dėl darbo su asbestu ir (ar) asbesto turinčiais produktais bei pavojingomis kancerogeninėmis, mutageninėmis medžiagomis ir preparatais gydytojas turi nurodyti, kad medicininė priežiūra turi būti tęsiama ir pasibaigus jų poveikiui.

14. Darbuotojų, dirbančių su asbestu ir (ar) asbesto turinčiais produktais, pavojingomis kancerogeninėmis, mutageninėmis medžiagomis ir preparatais sveikatos tikrinimo ir tyrimo duomenys turi būti saugomi ne mažiau kaip 40 metų baigus dirbti su asbestu ir (ar) asbesto turinčiais produktais bei pavojingomis kancerogeninėmis, mutageninėmis medžiagomis ir preparatais.

15. Darbuotojų, dirbančių su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, sveikatos tikrinimo ir tyrimo duomenys bei įrašai apie tinkamumą dirbti turi būti saugomi visą darbuotojo veiklos laikotarpį ir jam pasibaigus tol, kol darbuotojui sukaks (arba turi sukakti) 75 metai, taip pat – ne mažiau kaip 30 metų baigus dirbti su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais.

16. Gydytojas, nurodytas Aprašo 10.4. punkte, pacientui praneša apie su juo asmeniškai susijusius jo profilaktinio sveikatos tikrinimo rezultatus, taip pat informuoja ir pataria, koks sveikatos tikrinimas reikalingas jam, pasibaigus kenksmingo rizikos veiksnio poveikiui. Gydytojas įrašo F Nr. 025/a, kad suteikė pacientui informaciją, ir nurodo kokią.

17. Gydytojas, nurodytas Aprašo 10.4. punkte, ar už sveikatos priežiūrą atsakinga ASPĮ, ar darbuotojų saugos ir sveikatos tarnyba gali pasiūlyti darbdaviui atstovaujančiam ar jo įgaliotam asmeniui siųsti darbuotoją neeilinio sveikatos tikrinimo. Darbdaviui atstovaujantis ar jo įgaliotas asmuo privalo pasirūpinti, kad būtų atliekamas to darbuotojo ir bet kurio kito darbuotojo, kuris patyrė panašų poveikį, sveikatos patikrinimas:

17.1. jei nustatoma rizika darbuotojų sveikatai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. 97/406 V-1025 „Dėl Darbuotojų apsaugos nuo cheminių veiksnių darbe nuostatų bei darbuotojų apsaugos nuo kancerogenų ir mutagenų poveikio darbe nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 65-2396);

17.2. jei nustatoma, kad dirbtinės optinės spinduliuotės veikimas viršija ribines vertes, jeigu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. A1-366/V-1025 „Dėl darbuotojų apsaugos nuo dirbtinės optinės spinduliuotės keliamos rizikos nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 136-5540) numatyto įvertinimo ir matavimo rezultatai rodo riziką sveikatai ar nustatomas neigiamas poveikis sveikatai (įskaitant ligas ir sveikatos problemas), jei gydytojas, nurodytas 10.4. punkte, nusprendžia, kad to priežastis – dirbtinės optinės spinduliuotės poveikis darbe;

17.3. jei nustatoma, kad darbuotoją veikia triukšmas, viršijantis kasdienio triukšmo viršutinę ekspozicijos vertę, jis turi teisę, kad jo (jos) klausą patikrintų gydytojas otorinolaringologas. Profilaktinė audiometrija taip pat taikoma darbuotojams, kuriuos veikiantis triukšmas viršija kasdienio triukšmo žemutinę ekspozicijos vertę, jeigu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. A1-103/V-265 „Dėl darbuotojų apsaugos nuo triukšmo keliamos rizikos nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 53-1804) numatyto įvertinimo ir matavimo rezultatai rodo riziką sveikatai. Tokio patikrinimo tikslas yra anksti diagnozuoti galimą klausos praradimą dėl triukšmo ir išsaugoti klausą;

17.4. jei mechaninės vibracijos poveikis darbuotojui yra toks, kad dėl jo gali pasireikšti liga ar kenksmingi sveikatai padariniai, ar tikėtina, kad liga ar kenksmingi sveikatai padariniai pasireiškia esant konkrečioms darbuotojo darbo sąlygoms, bet kuriuo atveju, jeigu nustatoma, kad darbuotojus veikia vibracija, kurios veikimo vertės viršija Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. A1-55/V-91 „Dėl darbuotojų apsaugos nuo vibracijos keliamos rizikos nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 41-1350) nustatytas vertes;

17.5. tikrinant sveikatą asmenims, dirbantiesiems su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais – vadovautis Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatymu.

17.6. kitais teisės aktų nustatytais atvejais.

18. ASPĮ gydytojai, darbdaviui atstovaujantis ar jo įgaliotas asmuo turi teisę, nurodę priežastį (ypač po sunkių onkologinių ligų ir jų gydymo, po operacijų, po sunkių traumų su ilgu laikinuoju nedarbingumu ir kt.), siųsti darbuotojus neeilinio sveikatos tikrinimo. Dėl tokio tikrinimo turi teisę kreiptis ir pats darbuotojas.

19. Asmenų iki aštuoniolikos metų, nėščių, neseniai pagimdžiusių ar krūtimi maitinančių moterų, neįgaliųjų ir asmenų, kuriems nustatytas nepilnas darbingumo lygis privalomi sveikatos tikrinimai:

19.1. tikrinant sveikatą asmenims iki 18 metų amžiaus – vadovautis Asmenų iki aštuoniolikos metų įdarbinimo, sveikatos patikrinimo ir jų galimybių dirbti konkretų darbą nustatymo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 138 „Dėl Asmenų iki aštuoniolikos metų įdarbinimo, sveikatos patikrinimo ir jų galimybių dirbti konkretų darbą nustatymo tvarkos, darbo laiko, jiems draudžiamų dirbti darbų, sveikatai kenksmingų, pavojingų veiksnių sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 13-502);

19.2. tikrinant sveikatą nėščioms, neseniai pagimdžiusioms ar krūtimi maitinančioms moterims – vadovautis Nėščioms, neseniai pagimdžiusioms ar krūtimi maitinančioms moterims kenksmingų darbo sąlygų ir pavojingų veiksnių sąrašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. 340 „Dėl nėščioms, neseniai pagimdžiusioms ar krūtimi maitinančioms moterims kenksmingų darbo sąlygų ir pavojingų veiksnių sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 29-1184);

19.3. dėl neįgaliųjų asmenų ar asmenų, netekusių dalies darbingumo galimybės dirbti konkretų darbą sprendžia 10.4. punkte nurodytas gydytojas, gavęs Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos rekomendacijas ir atitinkamos profesinės kvalifikacijos gydytojo išvadą.

 

III. LIGŲ IR SVEIKATOS PROBLEMŲ, DĖL KURIŲ DRAUDŽIAMA DIRBTI DARBO APLINKOJE PROFESINĖS RIZIKOS (KENKSMINGŲ VEIKSNIŲ POVEIKIS IR (AR) PAVOJINGAS DARBAS) SĄLYGOMIS, SĄRAŠAS (BENDROSIOS KONTRAINDIKACIJOS)

 

20. Ligos ir sveikatos problemos, kurioms esant draudžiama dirbti profesinės rizikos sąlygomis:

20.1. piktybiniai navikai (po gydymo, sprendžiama individualiai);

20.2. bet kurios lokalizacijos tuberkuliozė su mikobakterijų išskyrimu;

20.3. jungiamojo audinio ir skeleto–raumenų ligos (sąnarių, stuburo) su nuolatiniais, trukdančiais atlikti profesinius veiksmus, funkcijos sutrikimais (esant atramos judėjimo funkcijos sutrikimams, jei jie koreguojami specialiomis priemonėmis, individualiu atveju dėl galimybės dirbti sprendžia gydytojas ortopedas traumatologas);

20.4. dekompensuota glaukoma.

21. Ligos ir sveikatos problemos, kurioms esant draudžiama dirbti kenksmingų rizikos veiksnių poveikyje:

21.1. organinės centrinės nervų sistemos ligos su nuolatiniais funkcijos sutrikimais;

21.2. lėtiniai ir dažnai pasikartojantys psichikos sutrikimai ir jiems prilygstančios būklės paūmėjimo metu, kai reikalingas aktyvus psichiatro stebėjimas ir gydymas;

21.3. epilepsija G40;

21.4. lėtinės kraujotakos sistemos ligos:

21.4.1. nekoreguoti ir pasikartojantys paroksizminės skilvelinės tachikardijos epizodai su hemodinamikos sutrikimais I47.2;

21.4.2. nekoreguota atrioventrikulinė blokada su hemodinamikos sutrikimais I44.2;

21.4.3. sunkios lėtinės kraujotakos sistemos ligos su nepakankamumu I50–I52, funkcinė klasė pagal NYHA IV, stadija D; (esant sunkiems širdies ir kraujagyslių funkcijos sutrikimams, juos koregavus, individualiu atveju dėl galimybės dirbti sprendžia gydytojas kardiologas);

21.5. lėtinės kvėpavimo takų ligos J41–J47, kai yra indikacijų gydyti ilgalaike oksigenoterapija;

21.6. cukrinis diabetas, gydomas insulinu, sulfonilkarbamidais ar glinidais, esant hipoglikeminėms būklėms, ir kiti gliukozės apykaitos ir kasos vidinės sekrecijos funkcijos sutrikimai E10.0–E14.0; E15 (individualiu atveju dėl galimybės dirbti sprendžia gydytojas endokrinologas).

 

IV. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

22. Kiekvienas sveikatą tikrinantis gydytojas atsako už sveikatos tikrinimo kokybę ir įrašo tikrinimo rezultatus į F Nr. 025/a, jei reikia – ir į F Nr. 027/a.

23. Privalomai profilaktiškai patikrinus asmens sveikatą, darbdaviui atstovaujančio ar jo įgalioto asmens prašymu ASPĮ gali būti apibendrinami rezultatai, pateikiamos rekomendacijos dėl įdarbinimo.

24. Po privalomo profilaktinio periodinio darbuotojų sveikatos tikrinimo darbdaviui atstovaujančio ar jo įgalioto asmens prašymu gali būti surašomas šio priedo 3 lentelėje nurodytus reikalavimus atitinkantis protokolas.

25. Atlikus privalomą profilaktinį sveikatos patikrinimą F Nr. 086/a, F Nr. 047/a, arba F Nr.048/a išduodama asmeniui, kuris pats ją pateikia mokymo įstaigai arba darbdaviui atstovaujančiam ar jo įgaliotam asmeniui.

26. Pasitikrinę sveikatą asmenys, stojantys mokytis – mokslo ar mokymo įstaigai, įsidarbinantys ar darbuotojai – darbdaviui atstovaujančiam ar jo įgaliotam asmeniui pateikia formas (stojantys mokytis – F Nr. 086/a įsidarbinantys – F Nr. 047/a, darbuotojai – F Nr. 048/a), patvirtintas įsakymu Nr. 515, kurios turi būti saugomos šio ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

27. Kiekvienas to paprašęs darbuotojas gali susipažinti su savo asmenine medicinine dokumentacija.

28. Sveikatos tikrinimo ir jo dokumentacijos kontrolę gali vykdyti ASPĮ vadovai ar jų įgalioti asmenys. F Nr. 047/a ir F Nr. 048/a įrašus turi teisę tikrinti darbdavys arba jo įgaliotas asmuo, Valstybinės darbo inspekcijos darbo inspektoriai, ASPĮ vadovai ar jų įgalioti asmenys.

29. Gydytojo įrašytos išvados yra privalomos darbdaviui atstovaujančiam ar jo įgaliotam asmeniui ir darbuotojui.

30. Įrašų apie sveikatos būklę informacija turi būti tęstinė, todėl darbdaviui atstovaujantis ar jo įgaliotas asmuo, atleisdamas darbuotoją iš darbo, turi pasilikti F Nr. 048/a patvirtintą kopiją, o F Nr. 048/a originalą atiduoti darbuotojui, kuris įsidarbindamas privalo jį pateikti naujam darbdaviui.

31. Sudėtingais ir konfliktiniais (kai išvadai reikia priimti individualius sprendimus) atvejais, 10.4. punkte nurodyto gydytojo siuntimu, įvertinusi konkrečios profesinės kvalifikacijos gydytojo išvadą, apie tinkamumą dirbti sprendžia Gydytojų konsultacinė komisija.

32. Jei privalomo profilaktinio sveikatos tikrinimo metu asmeniui įtariama profesinė liga, apie ją pranešama, vadovaujantis Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 487 „Dėl profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 69-2398).

33. Asmuo, kuris nesutinka su privalomo sveikatos tikrinimo išvadomis, gali jas apskųsti Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme (Žin., 1996, Nr. 102-2317; 2004,Nr. 115-4284) numatyta tvarka.

 

Profesinė rizika

Palikite savo komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *